dissensus
Apariencia
dissēnsus | |
clásico (AFI) | [dɪsˈsɛn.sʊs] [dɪsˈsẽː.sʊs] |
rima | en.sus |
Etimología
[editar]De dissentiō, -īre ('disentir') y el sufijo -sus1, y aquel del prefijo dis- y sentiō, -īre ('sentir').[1]
Sustantivo masculino
[editar]4.ª declinación (-us) | ||
Singular | Plural | |
---|---|---|
Nominativo | dissēnsus | dissēnsūs |
Vocativo | dissēnsus | dissēnsūs |
Acusativo | dissēnsum | dissēnsūs |
Genitivo | dissēnsūs | dissēnsuum |
Dativo | dissēnsuī | dissēnsibus |
Ablativo | dissēnsū | dissēnsibus |