interfuturus
| interfutūrus | |
| clásico (AFI) | [ɪn.tɛr.fʊˈtuː.rʊs] |
Forma verbal
[editar]1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um) | ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | interfutūrus | interfutūra | interfutūrum | interfutūrī | interfutūrae | interfutūra |
| Vocativo | interfutūre | interfutūra | interfutūrum | interfutūrī | interfutūrae | interfutūra |
| Acusativo | interfutūrum | interfutūram | interfutūrum | interfutūrōs | interfutūrās | interfutūra |
| Genitivo | interfutūrī | interfutūrae | interfutūrī | interfutūrōrum | interfutūrārum | interfutūrōrum |
| Dativo | interfutūrō | interfutūrae | interfutūrō | interfutūrīs | interfutūrīs | interfutūrīs |
| Ablativo | interfutūrō | interfutūrā | interfutūrō | interfutūrīs | interfutūrīs | interfutūrīs |
- 1
- Participio futuro activo de intersum.