iurgo

Latín

iurgo
clásico (AFI)	/ˈjur.goː/
eclesiástico (AFI)	/ˈjur.go/
silabación	iur-gō
acentuación	llana
longitud silábica	bisílaba
grafías alternativas	jurgō
rimas	ur.goː, ur.go

Etimología

Compuesto de iūs ('justicia') y agō, -ere ('hacer').

Verbo intransitivo

1

Pleitear, estar en litigio, en desavenencia.

Verbo transitivo

2

Decir reprendiendo.

3

Reprender duramente.

Conjugación

Conjugación de iūrgō, iūrgāre, iūrgāvī, iūrgātum  (primera conjugación, regular) [▲▼]

Formas no personales (verboides)
Infinitivo activo	iūrgāre, iūrgāvisse
Infinitivo pasivo	iūrgārī
Participio activo	iūrgāns, iūrgātūrus
Participio pasivo	iūrgandus, iūrgātus
Gerundio	iūrgandī, iūrgandō, iūrgandum
Supino	iūrgātum, iūrgātū
Formas personales
Modo indicativo
	ego	tū	is, ea, id	nōs	vōs	eī, eae, ea
Presente	ego iūrgō	tū iūrgās	is, ea, id iūrgat	nōs iūrgāmus	vōs iūrgātis	eī, eae, ea iūrgant
Pretérito imperfecto	ego iūrgābam	tū iūrgābās	is, ea, id iūrgābat	nōs iūrgābāmus	vōs iūrgābātis	eī, eae, ea iūrgābant
Futuro	ego iūrgābō	tū iūrgābis	is, ea, id iūrgābit	nōs iūrgābimus	vōs iūrgābitis	eī, eae, ea iūrgābunt
Pretérito perfecto	ego iūrgāvī	tū iūrgāvistī	is, ea, id iūrgāvit	nōs iūrgāvimus	vōs iūrgāvistis	eī, eae, ea iūrgāvērunt, iūrgāvēre
Pretérito pluscuamperfecto	ego iūrgāveram	tū iūrgāverās	is, ea, id iūrgāverat	nōs iūrgāverāmus	vōs iūrgāverātis	eī, eae, ea iūrgāverant
Futuro perfecto	ego iūrgāverō	tū iūrgāveris	is, ea, id iūrgāverit	nōs iūrgāverimus	vōs iūrgāveritis	eī, eae, ea iūrgāverint
Presente pasivo	ego iūrgor	tū iūrgāris, iūrgāre	is, ea, id iūrgātur	nōs iūrgāmur	vōs iūrgāminī	eī, eae, ea iūrgantur
Pretérito imperfecto pasivo	ego iūrgābar	tū iūrgābāris, iūrgābāre	is, ea, id iūrgābātur	nōs iūrgābāmur	vōs iūrgābāminī	eī, eae, ea iūrgābantur
Futuro pasivo	ego iūrgābor	tū iūrgāberis, iūrgābere	is, ea, id iūrgābitur	nōs iūrgābimur	vōs iūrgābiminī	eī, eae, ea iūrgābuntur
Modo subjuntivo
	ut ego	ut tū	ut is, ut ea, ut id	ut nōs	ut vōs	ut eī, ut eae, ut ea
Presente	ut ego iūrgem	ut tū iūrgēs	ut is, ut ea, ut id iūrget	ut nōs iūrgēmus	ut vōs iūrgētis	ut eī, ut eae, ut ea iūrgent
Pretérito imperfecto	ut ego iūrgārem	ut tū iūrgārēs	ut is, ut ea, ut id iūrgāret	ut nōs iūrgārēmus	ut vōs iūrgārētis	ut eī, ut eae, ut ea iūrgārent
Pretérito perfecto	ut ego iūrgāverim	ut tū iūrgāverīs	ut is, ut ea, ut id iūrgāverit	ut nōs iūrgāverīmus	ut vōs iūrgāverītis	ut eī, ut eae, ut ea iūrgāverint
Pretérito pluscuamperfecto	ut ego iūrgāvissem	ut tū iūrgāvissēs	ut is, ut ea, ut id iūrgāvisset	ut nōs iūrgāvissēmus	ut vōs iūrgāvissētis	ut eī, ut eae, ut ea iūrgāvissent
Presente pasivo	ut ego iūrger	ut tū iūrgēris, iūrgēre	ut is, ut ea, ut id iūrgētur	ut nōs iūrgēmur	ut vōs iūrgēminī	ut eī, ut eae, ut ea iūrgentur
Pretérito imperfecto pasivo	ut ego iūrgārer	ut tū iūrgārēris, iūrgārēre	ut is, ut ea, ut id iūrgārētur	ut nōs iūrgārēmur	ut vōs iūrgārēminī	ut eī, ut eae, ut ea iūrgārentur
Modo imperativo
	―	(tū)	(is, ea, id)	―	(vōs)	(eī, eae, ea)
Presente	― ―	(tū) iūrgā	(is, ea, id) ―	― ―	(vōs) iūrgāte	(eī, eae, ea) ―
Futuro	― ―	(tū) iūrgātō	(is, ea, id) iūrgātō	― ―	(vōs) iūrgātōte	(eī, eae, ea) iūrgantō
Presente pasivo	― ―	(tū) iūrgāre	(is, ea, id) ―	― ―	(vōs) iūrgāminī	(eī, eae, ea) ―
Futuro pasivo	― ―	(tū) iūrgātor	(is, ea, id) iūrgātor	― ―	(vōs) ―	(eī, eae, ea) iūrgantor
Leyenda: † arcaico, x no normativo, ■ cambio ortográfico, ■ irregularidad