supremus
Latín[editar]
| suprēmus | |
| Clásico (AFI): | [sʊpˈreː.mʊs] [sʊˈpreː.mʊs] |
| Variantes: | superrimus summus |
Etimología[editar]
Si puedes, incorpórala: ver cómo.
Adjetivo[editar]
1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | suprēmus | suprēma | suprēmum | suprēmī | suprēmae | suprēma |
| Vocativo | suprēme | suprēma | suprēmum | suprēmī | suprēmae | suprēma |
| Acusativo | suprēmum | suprēmam | suprēmum | suprēmōs | suprēmās | suprēma |
| Genitivo | suprēmī | suprēmae | suprēmī | suprēmōrum | suprēmārum | suprēmōrum |
| Dativo | suprēmō | suprēmae | suprēmō | suprēmīs | suprēmīs | suprēmīs |
| Ablativo | suprēmō | suprēmā | suprēmō | suprēmīs | suprēmīs | suprēmīs |
- 1
- Superlativo de superus.