vetitus
Latín[editar]
vetitus | |
clásico (AFI) | [ˈwɛ.tɪ.tʊs] |
rima | u̯e.ti.tus |
Forma verbal[editar]
1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
Singular | Plural | |||||
---|---|---|---|---|---|---|
Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
Nominativo | vetitus | vetita | vetitum | vetitī | vetitae | vetita |
Vocativo | vetite | vetita | vetitum | vetitī | vetitae | vetita |
Acusativo | vetitum | vetitam | vetitum | vetitōs | vetitās | vetita |
Genitivo | vetitī | vetitae | vetitī | vetitōrum | vetitārum | vetitōrum |
Dativo | vetitō | vetitae | vetitō | vetitīs | vetitīs | vetitīs |
Ablativo | vetitō | vetitā | vetitō | vetitīs | vetitīs | vetitīs |
- 1
- Participio perfecto pasivo de vetō.