profuturus
| prōfutūrus | |
| clásico (AFI) | [proː.fʊˈtuː.rʊs] |
| rima | u.tu.rus |
Forma verbal
[editar]1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | prōfutūrus | prōfutūra | prōfutūrum | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūra |
| Vocativo | prōfutūre | prōfutūra | prōfutūrum | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūra |
| Acusativo | prōfutūrum | prōfutūram | prōfutūrum | prōfutūrōs | prōfutūrās | prōfutūra |
| Genitivo | prōfutūrī | prōfutūrae | prōfutūrī | prōfutūrōrum | prōfutūrārum | prōfutūrōrum |
| Dativo | prōfutūrō | prōfutūrae | prōfutūrō | prōfutūrīs | prōfutūrīs | prōfutūrīs |
| Ablativo | prōfutūrō | prōfutūrā | prōfutūrō | prōfutūrīs | prōfutūrīs | prōfutūrīs |
- 1
- Participio futuro activo de prōsum.