infuturus
| īnfutūrus | |
| clásico (AFI) | [ĩː.fʊˈtuː.rʊs] [ɪn.fʊˈtuː.rʊs] |
| rima | u.tu.rus |
Forma verbal
[editar]1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | īnfutūrus | īnfutūra | īnfutūrum | īnfutūrī | īnfutūrae | īnfutūra |
| Vocativo | īnfutūre | īnfutūra | īnfutūrum | īnfutūrī | īnfutūrae | īnfutūra |
| Acusativo | īnfutūrum | īnfutūram | īnfutūrum | īnfutūrōs | īnfutūrās | īnfutūra |
| Genitivo | īnfutūrī | īnfutūrae | īnfutūrī | īnfutūrōrum | īnfutūrārum | īnfutūrōrum |
| Dativo | īnfutūrō | īnfutūrae | īnfutūrō | īnfutūrīs | īnfutūrīs | īnfutūrīs |
| Ablativo | īnfutūrō | īnfutūrā | īnfutūrō | īnfutūrīs | īnfutūrīs | īnfutūrīs |
- 1
- Participio futuro activo de īnsum.