superfuturus
| superfutūrus | |
| clásico (AFI) | [sʊ.pɛr.fʊˈtuː.rʊs] |
| rima | u.tu.rus |
Forma verbal
[editar]1.ª y 2.ª declinación (-us, -a, -um)
| ||||||
| Singular | Plural | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculino | Femenino | Neutro | Masculino | Femenino | Neutro | |
| Nominativo | superfutūrus | superfutūra | superfutūrum | superfutūrī | superfutūrae | superfutūra |
| Vocativo | superfutūre | superfutūra | superfutūrum | superfutūrī | superfutūrae | superfutūra |
| Acusativo | superfutūrum | superfutūram | superfutūrum | superfutūrōs | superfutūrās | superfutūra |
| Genitivo | superfutūrī | superfutūrae | superfutūrī | superfutūrōrum | superfutūrārum | superfutūrōrum |
| Dativo | superfutūrō | superfutūrae | superfutūrō | superfutūrīs | superfutūrīs | superfutūrīs |
| Ablativo | superfutūrō | superfutūrā | superfutūrō | superfutūrīs | superfutūrīs | superfutūrīs |
- 1
- Participio futuro activo de supersum.